Besparniai paukščiai, jog nesudužtų, išvyksta į šiaurę slapčia;
Alyvinis vėjas, languotame plede, stogais slysta basas.
Ir atveria senas duris į namą, kur sutiks mane:
Juli-juli-juli-juli-juli-juli-juli-juli... Julija.
Dvi betvarkės, žaidžiančios slėpynių, mintyse mano galvos;
Geltonas išbarstas skuba ruduo link pietų (meto) pakloti per žemę.
Ir tirpsta gaudesyje tramvajaus lietus melodijos (šios) dienos:
Juli-juli-juli-juli-juli-juli-juli-juli... Julija.
Ir tiktai peronai, bėgiai, vagonai mirktelėjo raudonu „Sudie“;
Visą gyvenimą viena apie kitą - mes buvome draugės, tavęs neužmiršiu, tu žinok!
Ir, stovėdama tarp minios stotelėje, tarp praeivių ieškau aš tavęs:
Juli-juli-juli-juli-juli-juli-juli-juli... Julija.