Tai buvau aš tame kelyje,
Bet tu negalėjai matyti manęs.
Per daug šviesų užgesusios, bet niekur netoliese čia.
Tai buvau aš tame kelyje,
Bet tu negalėjai matyti manęs.
Ir tada blykstės ir sprogimai.
Keliai baigiasi artinantis,
Mes apėjome nuotolį, bet ne kartu.
Aš esu audra, aš esu stebuklas
Ir blykstės, košmarai
Bei netikėti sprogimai.
Aš nežinau ko dar prašyti,
Man suteikė tik vieną norą.
Tai apie tave ir apie saulę,
Rytinį bėgimą,
Istoriją apie mano kūrėją,
Ką aš turiu ir ko (skausmingai) trokštu.
Aš turiu auksinę ausį,
Aš pjaunu ir pasigailiu;
Ir kas dar yra ten?
Keliai baigiasi artinantis,
Mes apėjome nuotolį vis dar ne kartu.
Jei aš esu audra, jei aš esu stebuklas
Ar turėsiu blykstes, košmarus
Ir netikėtus sprogimus.
Nėra kambario, į kurį aš galiu įeiti; ir
Tu turi paslapčių taip par.
Aš nežinau ko dar prašyti,
Man suteikė tik vieną norą.