Aš paslėpsiu savo sparnus, jog negąsdinti tavęs,
Aš būsiu tokia stipria, jog apginti tave,
Aš paslėpsiu savo baimes, jog tu niekada apie jas nesužinotum,
Aš būsiu tokia stipria, jog tu mylėtum mane.
Aš nori skristi dar aukščiau, jog ne neužkliudyti miesto stogų,
Aš noriu būti dar arčiau ir aukščiau, ir aukščiau. Ir aukščiau.
Tu greitis mano minčių, man nepavyti tavęs,
Tu šalia, tu taip arti, bet ne pasiekti tavęs,
Tu paslėpei, tu pagrobei širdį mano jau amžiams,
Aš būsiu arčiau tavęs, aš išmoksiu skristi.
Aš nori skristi dar aukščiau, jog ne neužkliudyti miesto stogų,
Aš noriu būti dar arčiau ir aukščiau, ir aukščiau.
Aš nori skristi dar aukščiau, jog ne neužkliudyčiau miesto stogus,
Aš noriu būti dar arčiau ir aukščiau, ir aukščiau. Ir aukščiau.
Aš nori skristi dar aukščiau, jog ne neužkliudyčiau miesto stogus,
Aš noriu būti dar arčiau ir aukščiau, ir aukščiau. Ir aukščiau.