Aš valdžiau pasaulį
Jūros pakildavo, kai įsakydavau
Dabar rytais miegu vienas
Šluoju gatves, kurios būdavo mano
Ridendavau kauliukus
Jausdavau baimę savo priešų akyse
Klausydavau, kaip dainuoja minia
„Senasis karalius mirė, tegyvuoja karalius“
Akimirką laikiau raktą
Tada mane apsupo sienos
Ir sužinojau, kad mano pilys stovi
Ant druskos ir smėlio kolonų
Girdžiu skambant Jeruzalės varpus
Dainuoja romėnų kavalerijos chorai
Būk mano veidrodis, mano kalavijas ir skydas
Mano misionieriai svetimam lauke
Dėl kažkokios nepaaiškinamos priežasties
Kada tavęs nebebuvo, nebuvo nė
Nė vieno nuoširdaus žodžio
Ir tai buvo, kai aš valdžiau pasaulį
Vėjas buvo pašėlęs ir laukinis
Išlaužė duris, kad įleistų mane
Subyrėję į šipulius langai ir būgnų garsas
Žmonės negalėjo patikėti, kuo aš tapau
Revoliucionieriai laukia
Mano galvos ant sidabrinės lėkštės
Tik lėlė ant vienišo siūlo
O, kas norėtų būti karaliumi?
Girdžiu skambant Jeruzalės varpus
Dainuoja romėnų kavalerijos chorai
Būk mano veidrodis, mano kalavijas ir skydas
Mano misionieriai svetimam lauke
Dėl kažkokios nepaaiškinamos priežasties
Žinau, kad Šv. Petras nepašauks manęs vardu
Nė vieno nuoširdaus žodžio
Bet tai buvo, kai aš valdžiau pasaulį
Ooo...
Girdžiu skambant Jeruzalės varpus
Dainuoja romėnų kavalerijos chorai
Būk mano veidrodis, mano kalavijas ir skydas
Mano misionieriai svetimam lauke
Dėl kažkokios nepaaiškinamos priežasties
Žinau, kad Šv. Petras nepašauks manęs vardu
Nė vieno nuoširdaus žodžio
Bet tai buvo, kai aš valdžiau pasaulį