Lygiai septintą aš vėl pradėsiu dieną
Nuo įprastinės savo namų ruošos.
Spindinčios grindys ir švarutėlės sienos.
Ketvirtis valandos – dulkės jau nė vienos.
Tada skaitau jau aš knygas ar dvi, ar tris.
Dar vieną freską mano rankos nutapys.
Aš groju ir mezgu, ir gaminu, bet va -
Aš visada esu tik čia.
Čia ir dėlionės, smiginis ir bandelės.
Lėlės ir šokiai, šachmatai, pargriuvau!
Lipdymas, gal dar ir vaško žvakės kelios.
Viens, du, trys – piešinys.
Kopk aukščiau! Siuvinys!
Ir vėl skaitau knygas, jei laiko tam turiu.
Ir tapymui yra čia šitiek daug erdvių.
Šukuoju plaukus aš, šukuoju kiek galiu.
Bet visada aš tik čia esu.
Bet visada aš tik čia, ir tik čia, ir tik čia,
Ir visad tik čia esu.
Rytoj nakčia dangus sužibės.
Galbūt todėl, kad gimimo diena?
Kviečia kažkur mane žiburiai.
Aš jau užaugau.
Mama, leisk man išeit