Pažadinkit mane, kai pabusit
Pažadinkit mane, kai dangus išsigiedrys
Pažadinkit mane, kad pamatyčiau ką geresnio
Pažadinkit mane, kad pamatyčiau juodutėlį Leksusą
Pažadinkit mane, kai bus ramu
Pažadinkit mane, kai bus šventiškai džiugu
Pažadinkit mane kažkam didesnio
Pažadinkit mane, kai pamiršit, ką padarėt
Pažadinkit mane, kad pamatyčiau kokią putę
Kai bus šalta, apsivilksiu tavo džemperį
Ir vėl miegoti atsigulsiu
Galėsim sapnuoti tai, apie ką dienom svajojame
(Unge Ferrari norvegiškai)
Argi negražu tam sapne
Tam miego šešėlyje
Taip gražu, kad norisi verkti
Mano pasaulyje viskas atleista
Kai pabundu - pučia vėjas
Prisimenu tai, ko netekau
Nauji batai toje pačioje gatvėje
Kiek daug bapkių, visi kalba
Man reikia kažko, kas neištirpsta
Man reikia, kad gruodį būtų vasara
Mano mergina lengvais drabužiais
Priekinėj sėdynėj diržas neužsegtas
Mums nėra vietos, gal juokauji?
Nudėti tamsą, įjungti šviesą
Išverčiu viską išvirkščiai
Pasiimk mano batus iki pasaulio pabaigos
Švedija dega, jie rėkia "šauk"!
Skambink 112 - tai skubu
Mano kūnas ir kraujas deportuojamas
Ašaros bėga be paliovos
Dar du žingsniai ir aš palūšiu
Kantrybė mano išsemta
Duok man ko nors dabar,
Užmušk skausmą, noriu nebebūti
Geresnis gyvenimas - ar tu juokauji?
Namai dega - tave išmeta
Valtis skęsta, žmonės iš bado miršta, aš saugi, o tu?
(Unge Ferrari norvegiškai)