Tiktai kur lietus, tiktai kur naktis,
Tu kalbėjai, jog galėjai padėti;
Tiktai užmiršti, tiktai išeiti,
Ir tu padėsi man surasti
Šiltą antplūdį, šviesą nuo šypsenos,
Švelniai palytėsi, pamiršime klaidas.
Viską, kas buvo, paliksime už ribos -
Juk tu pažadėjai man.
Juk tu pažadėjai man,
Taip, pažadėjai man.
Juk tu pažadėjai man,
Taip, pažadėjai man.
Lėta diena ir greita naktis,
Tu bėgi iš naujo šalin;
Aš lauksiu, juk tiktai su tavimi
Pasaulis ne toks jau ir (pa)prastas.
Gal užmigsime ant nežinomo mums stogo?
Miestas triukšmauja, o mums nesigirdės,
Taip gerai, ir nežinoti liūdesio,
Juk tu pažadėjai man.
Juk tu pažadėjai man,
Taip, pažadėjai man.
Juk tu pažadėjai man,
Taip, pažadėjai man.