Jis turėjo rudus plaukus, jis buvo įdegęs
Jis turėjo drovų žvilgsnį, jo rankos buvo pažeistos
Jis skaldė akmenį, mūrininko sūnus
Jis didžiavosi tuo, kodėl jūs juokiates?
Neteiskit jo
Jūs jo nepažįstat
Svaigimas ir darbas
Jūs blogai laimingi, jūs perdedate savo vertę
Jis yra mano pasaulis ir daug daugiau
Viena aš šaukiu jo vardą kai ateis nelaimės
Ir tada viskas subyra, kai jis ne ten
Aš norėčiau jam pasakyti, bet nedrįstu...
Jis mane priverčia
Suktis tuštumoje, tuštumoje
Suktis tuštumoje, tuštumoje
Suktis tuštumoje aš bėgu nuo tuštumos
Tuštumos, tuštumos, tuštumos, tuštumos
Suktis tuštumoje, tuštumoje ir ateina mano eilė
Suktis tuštumoje, tuštumoje
(Suktis tuštumoje...)
Kas galėtų man pasakyti, kas atsitiko?
Kai jis dingo, aš nebegaliu atsikelti
Tai tik prisiminimas, ašara iš praeities
Įstrigusi mano akyse, kuri nenori išeiti
O ne, nesijuok!
Jūs jo nepažįstat
Svaigimas ir darbas
Jie yra paviršutiniški, jie viską neigia širdyje
Jis buvo mano pasaulis ir daug daugiau
Aš tikiuosi jį vėl pamatyti anapus
Padėk man! Viskas griūna nes jo čia nebėra
Ar žinai mano gražią meilę, mano gražų karį
Tu mane priverti
Suktis tuštumoje, tuštumoje
Suktis tuštumoje, tuštumoje
Suktis tuštumoje aš bėgu nuo tuštumos
Tuštumos, tuštumos, tuštumos, tuštumos
Suktis tuštumoje, tuštumoje ir ateina mano eilė
Suktis tuštumoje, tuštumoje
(Suktis tuštumoje)
Ateina mano eilė suktis tuštumoje
Suktis tuštumoje, tuštumoje
Ateina mano eilė suktis tuštumoje
Suktis tuštumoje, tuštumoje
Suktis tuštumoje, tuštumoje ir ateina mano eilė
Suktis tuštumoje