Ach, kokia žavinga jūra!
Kiek jausmų pažadint gali
Jūra - mėlyna, bekraštė,
Tavo žvilgsnis nuoširdus...
Pažiūrėk į šitą sodą,
Į jo vaisius nuostabiausius!
Ir švelniausią aromatą
Iš jo tolių bepajusk...
Čia tarei man: "Išvažiuoju",
Išvažiuoji nuo širdies.
Ar begrįši, mylimoji?
Kiek širdis mana kentės?...
Nevažiuok, mieloji -
Man bus tik kančia.
Sugrįžk į Sorentą -
Mylėk mane!
Pažiūrėk į gilią jūrą!
Kiek gi daug ji lobių saugo -
Nuostabių ir neregėtų
Savo mėlynam glėby!
Pažiūrėk į šias sirenas!
Koks jų žvilgsnis pakerėtas -
Nori jos tave bučiuoti
Ir laikyt tave širdy...
Čia tarei man: "Išvažiuoju",
Išvažiuoji nuo širdies.
Ar begrįši, mylimoji?
Kiek širdis mana kentės?...
Nevažiuok, mieloji -
Man bus tik kančia.
Sugrįžk į Sorentą -
Mylėk mane!