Palaužti žmonės atsigauna
Ir tikiuosi aš taip pat
Kartais mes pametame savo takus
Ką maniau esant mano kelią namo
Nebuvo ta vieta...
Ne, aš nebijau pokyčių
Esu tikra, niekas tikra
Ką mes turim tampa mūsų kalėjimų
Mano turtai pradings
Iš kur jie kilo
Kaltinti - nėra ką kaltinti
Natūralus, kaip krintantis lietus,
Štai pasirodo vėl potvynis.
Pažiūrėk į akmenį, kurio laikaisi
Ar jis išgelbės tave?
Kuomet žemė ima griūti
Kodėl tu jauti, jog tu turi
Tęsti įsivaizduoti, jei tu paleidi.
Kaltinti - nėra ką kaltinti
Natūralus, kaip krintantis lietus,
Štai pasirodo vėl potvynis.
Nuplauk, nuplauk svorį, kuris tave traukia žemyn
Jok bangomis, kurios išlaisvina tave nuo tavo abejonių
Netikėk savo akimis
Lengva jomis patikėti
Tikėk širdimi
Kuria gali palikti savo kalėjimą
Netikėk savo mintimis/protu
Jos ne visada klausosi
Išjunk šviesas
Ir pajausk senovinį ritmą
Netikėk savo kimis
Lengva jomis patikėti
Tikėk savo širdimi
Kuria gali palikti savo kalėjimą
Kaltinti - nėra ką kaltinti
Natūralus, kaip krintantis lietus,
Štai pasirodo vėl potvynis.