Gatvės primena džiungles.
Šaunuolė, jog nėjai viena namo.
Slėptis dabar jau niekur;
Kalbėk, ko tu nori iš manęs.
Ir maišosi mintys, ir pernelyg
Pernelyg arti tavo traukos laukas.
Ir širdis daužos greitai, konkrečiai, rizikos zona;
Aš jaučiu, jog tu sušalai.
Tau šalta be manęs, debesys paslėpė tavo padangę.
Tau šalta be manęs, aš - tavo saulutė, aš tavo šiluma.(2x)
Po pavasario dabar jau vasara.
Mes (su tavim), nepaisant visko, dviese.
Anksčiau man norėjos būti vėtra,
Bet su tavimi aš noriu būti tik ugnimi.
Ir maišosi mintys, ir pernelyg
Pernelyg arti tavo traukos laukas.
Ir širdis daužos greitai, konkrečiai, rizikos zona;
Aš jaučiu, jog tu sušalai.
Tau šalta be manęs, debesys paslėpė tavo padangę.
Tau šalta be manęs, aš - tavo saulutė, aš tavo šiluma.(2x)
Tau šalta...
Tau šalta be manęs...Aš tavo šiluma.
Tau šalta be manęs, debesys paslėpė tavo padangę.
Tau šalta be manęs, aš - tavo saulutė, aš tavo šiluma.