Ten kur žemės pakraštys,
Teka upė ten srauni, gili
Mik, mieloji, tu ramiai,
O paslaptis paliki jai.
Vandenyse jos tyruos,
Klausimą tu jai gali užduot
Nerk giliai į jos gelmes,
Tik atsargiai, gali nuskęst.
Tik tiems, kas klauso širdimi
Ji paslaptis visas atskleis
Tik ar išliksi savimi,
Kai žinai, ką tau teks pakeist
Ten ku žemės pakraštys,
Tavęs laukia, tik greičiau sugrįžk.
Grįžk, mieloji, į namus,
Praradusi surasi mus.