Skiriama viskam neišsipildžiusiam...
Pas kiekvieną čia yra sava tiesa,
Kaip teisingai čia gyvent aš nežinau.
Tik noriu matyti tavo akyse daug kaifo
Ir skrydyje, kad pašokus nuo kojų atkristų kryžiai.
Prisižiūrėti vienas į kitą rytais,
Juk mums ne būti su tavimi kartu, tu žinai.
Suaugusiųjų gyvenime labai daug purvo,
Tik leisk tave apkabinsiu, ir kartu skrisime.
Ooo, plaučiuose tirpsta dūmai, ir virš įlankos
Įsimink mane tokį, tokį laimingą.
Ooo, plaučiuose tirpsta dūmai, ir tuo pačiu rytu,
Įsimink mane tokį, tokį kvailį.
Mums ne augint vaikų su tavimi, nematyti senatvės,
Neapstatyti buto naujais daiktais.
Greičiausiai aš tavęs daugiau nebepamatysiu,
Tad gyventi kaife ir nenusiminti pažadėk man.
Juk viskas, kas šiame gyvenime vyksta,
Nepasiduoda jokiam pasiaiškinimui.
Bet kol pas mus su tavimi dar liko minučių keturiasdešimt,
Tad davaj vienas kitą įkvėpkime ir sustabdykime laiką.
Ooo
Tokį laimingą