Jeigu tada manęs būtų paklausę,
Kur aš būsiu po dešimties metų,
Prieš kuriuos aš bejėgis,
Ir miestai, kuriuose Maksui nėra vietos
Jeigu nerasiu kelio atgal
Atgal grįšiu nors ir per pietinį polių
Tada aš nežinojau, kas bus rytoj
Ir dabar tuo labiau
Tapk mano ranka, mano gyvenime, tapk tokiu
Ir tegul nesėkmės nuneša būtent mus
Lik mano drauge, kuri išlaižytų jūros druską
Viena akimirka su tavimi tiek kainuoja
Jeigu man tada būtų pasakę, kur pritrinsiu savo kulnus
Apie ką rašysiu savo dainose
Aš būčiau pasakęs: „Nebestumkit, žmonės“
Jei man tai būtų pasakę Luninecko licėjuj,
Vaikinui, turinčiam gyvenimo tikslą,
Būčiau pasikeitęs iš pagrindų
Užsiknisau kurdamas planus, jie neišsipildo niekada
Dažniausiai tiesiog atsitiktinumas, toks jau tas mano likimas,
Viskas, ko norim nutinka ne iš karto,
O, kai įvyksta, tampa nebejuokinga.
Anksčiau buvau be galvos, dabar tuo labiau
Tapk mano ranka, mano gyvenime, tapk tokiu
Ir tegul nesėkmės nuneša būtent mus
Lik mano drauge, kuri išlaižytų jūros druską
Viena akimirka su tavimi tiek kainuoja
Tapk mano ranka, mano gyvenime, tapk tokiu
Ir tegul nesėkmės nuneša būtent mus
Lik mano drauge, kuri išlaižytų jūros druską
Viena akimirka su tavimi tiek kainuoja