Jei užmerksiu akis, jei užsidengsiu ausis
Ar aš sugebėsiu pamiršti?
Daugiau nebegalėsiu pamatyti
Ar išgirsti tavęs
Kuo labiau tavęs nekenčiu ir keikiu
Tuo labiau apgailėtinas darausi
Jie sakė aš pamiršiu kai iškris pirmas sniegas
Bet tik mano sezonai sustojo
Mylėk mane
Suprask mane
Kaip balta snaigė žiemos sapne
Tu atėjai pas mane su ryškia šypsena
Net ilga tyla privertė mano širdį plakti greičiau
Per mūsų dienas
Bet kažkuriuo metu
Mano dienos tapo ilgos, naktys nuobodžios
Labiau nei tu, kuri visada buvo šalia manęs
Aš sau rūpėjau labiau
Kartais, aš slaptai galvojau
Išsiskirti su tavimi
Nežinojau, kaip man del to skaudės
Ar galiu laiką atsukti atgal?
Mylėk mane
(Kuo labiau tave myliu
Tuo menkesnis darausi)
Suprask mane
(Kuo labiau tave suprantu
Tuo labiau išnykstu)
Kaip balta snaigė žiemos sapne
Tu atėjai pas mane su ryškia šypsena
Kai visi kity šypsojosi
Aš buvau vienintelis kuris verkė
Žmonės atrodė tokie laimingi
Atrodė, kad aš vienintelis keistas
Bandau galvoti apie
Tik blogus prisiminimus
Bet kodėl aš galiu prisiminti tik
Tavo gražų veidą?
Aš įsitikinęs, kad buvo labai sunku
Įsitikinęs, kad jauteisi vieniša
Balčiau nei baltos siagės žiemos sapne
Tu verkiai