Tarsi balta lelija lėtai
Išsiskleidžia gyvenimo pumpuras.
Bet nutinka, [kad] viskas pavirsta
Į sausėjančią aimaną.
Aaa... Kiek žvaigždžių dangaus pažadėta
Buvo naktį su tavimi,
Bet pasibaigė viskas nežinomybe
Begalinio žaidimo.
Kiek vasarų,
Kiek žiemų kiekvieną dieną
Tu vienas.
Kiek žiemų,
Kiek vasarų lauki aušros,
Kiek vasarų (metų).
Kiek vasarų,
Kiek žiemų kiekvieną dieną
Tu vienas.
Kiek žiemų,
Kiek vasarų lauki aušros,
Kiek vasarų (metų).
Aaa... Tiesiog tu pasimetei netyčia
Ir kelių negali surasti.
Tiesiog verki sapne naktimis tu
Ir negali išeiti.
Kiek vasarų,
Kiek žiemų kiekvieną dieną
Tu vienas.
Kiek žiemų,
Kiek vasarų lauki aušros,
Kiek vasarų (metų).
Kiek vasarų,
Kiek žiemų kiekvieną dieną
Tu vienas.
Kiek žiemų,
Kiek vasarų lauki aušros,
Kiek vasarų (metų).
Kiek vasarų, kiek žiemų,
Kiek vasarų, kiek žiemų,
Kiek vasarų, kiek žiemų,
Kiek vasarų, kiek žiemų,
Kiek vasarų, kiek žiemų,
Kiek vasarų, kiek žiemų.