Dangus raudonas praneš, kad pūs vėjas stiprus,
Klajokliai paukščiai nutūps, jiems medžiai saugos sparnus,
Bus aiškiai baisi audra, dangus draugaus su žeme,
Ir bels į langą lietus, kai tu krisi sapne.
Naktis atneš tai ko tau niekada nepajust,
Prie juodo lango prieik, jei sugebėsi pabust.
Nebijok ir per audrą aš su tavim,
Per audrą mano akis tu prisimink,
Mano akys tai mano sielos veidas,
Būk rami mano sielos saloj.
Praūžus naktį audra, gatves paliko šlapias,
Šlavėjos rytą pradės, pabaigsim vakarą mes,
Papasakok kad matei sapno lange dvi akis,
Ir kad buvai saloje, kai aplink šėlo naktis.
Minties gigantai išprotės ieškodami sapnuos tiesos,
Bet sapnas buvo tai ar ne, to niekas niekad nežinos.
Nebijok ir per audrą aš su tavim,
Per audrą mano akis tu prisimink,
Mano akys tai mano sielos veidas,
Būk rami mano sielos saloj.