Ačiū mūsų didybei
Už tai, ką jau pasiekėme,
Kad gyvename tokiu metu,
Kai esame įveikę daugybę
Istorijos kliūčių.
Taip pat vaikščiojome ant mėnulio,
Perėjome vandenynus ir jūras,
Turime žinių, su kuriomis
Galime išgelbėti gyvybę.
O, jei galime visa tai,
Kokios mūsų žmonijos ribos?
Niekas nėra per toli,
Svajonės tapo tikrove.
Eik su manimi,
Atverk savo horizontą,
Be sienų,
Suvienysime pasaulį,
Eik su manimi ir svajokime.
Eik su manimi,
Mūsų stiprybė nugalės,
Ačiū ir tau.
Gyvename karo metu,
Kuriame trūksta meilės,
Ir mažai poezijos.
Grįžtame į žemę,
Kur meilė stipresnė už neapykantą.
Verta valdyti pasaulį,
Jei pamirštame pagarbą,
Jei vėliau neištiesiame rankos
Kenčiantiems ir neturintiems nieko.
Bet kam tęsti naikinimą,
Jei gyvybės jėga - harmoningas buvimas kartu?
Niekas nėra per toli,
Svajonės tapo tikrove.
Eik su manimi,
Atverk savo horizontą,
Be sienų,
Suvienysime pasaulį,
Eik su manimi ir svajokime.
Eik su manimi,
Mūsų stiprybė nugalės,
Ačiū ir tau.
Svajokime, svajokime...