Tą naktį, [kuomet] aš paguldžiau savo akis ant tavęs,
Krito viskas aplink mane.
Susinervinau, kuomet tu pažvelgei į mane,
Bet tu žinojai visus žodžius [kad] pasakyti.
Tuomet tavo meilė lėtai judėjo tiesiai vidun.
Visą šį laiką, o, mano meile, kur tu buvai?
Mano meile, ar nežinai,
Mano meile, aš noriu tavęs taip pat.
Cukrelį, tu užpildai mano sielą ,
Sužavėjimas jaučiasi taip saldžiai.
Aš apkerėta visais būdais,
Tu laikai mane apsvaiginimo būsenoje.
Tavo bučiniai verčia mano odą jaustis silpnai,
Aš visad tirpstu tavo širdyje.
Tuomet aš skrieju kaip paukštis vėjuje,
O, aš sklendžiu skraidydama per rojų.
Mano meile, ar nežinai,
Mano meile, aš noriu tavęs taip pat.
Cukrelį, tu užpildai mano sielą ,
Sužavėjimas jaučiasi taip saldžiai.
Nuo tada, kai mes susijungėme už uždarų durų.
Uždek šią ugnį dar labiau.
Nereikia pasakoti, kur mes būsime kitą kartą,
Pasiduodami tavo sužavėjimo suėmimui.
Paguldyk savo galvą, leisk snauduliui tvenktis,
Negaliu atsispirti; štai todėl žodžiai buvo užrašyti.
Mano meile, ar nežinai,
Mano meile, aš noriu tavęs taip pat.
Cukrelį, tu užpildai mano sielą ,
Sužavėjimas jaučiasi taip saldžiai.