Vasara ateina, žiema blunka.
Mes čia tiesiog nepasikeitę.
Nereik spaudimo, nereikia pokyčių
Neišduokime paslapties.
Kadaise čia buvo tuščia erdvė,
Nuotrauka be veido.
Bet su tavo buvimu, ir tavo gracija
Viskas sukrenta į savas vietas.
Tik prašau nesakyk, kad mane myli,
Nes galiu neatsakyti atgal.
Tai nereiškia, kad mano širdis sustoja šokinėjus, kai tu taip žiūri į mane.
Nėra dėl ko jaudintis, kai tu tiesiog matai tai kur mes esame
Tik prašau nesakyk, kad mane myli,
Nes galiu neatsakyti atgal.
Sunkius žodžius sunku priimti,
Po spaudimu brangūs daiktai gali sulūžti.
Ir tai ką mes jaučiame yra sunku suvaidinti
Tad neišduokime paslapties.
Tik prašau nesakyk, kad mane myli,
Nes galiu neatsakyti atgal.
Tai nereiškia, kad mano širdis sustoja šokinėjus, kai tu taip žiūri į mane.
Nėra dėl ko jaudintis, kai tu tiesiog matai tai kur mes esame
Tik prašau nesakyk, kad mane myli,
Nes galiu neatsakyti atgal.
Ir kvailiai skuba pirmyn.
Kadaise ir aš buvau kvailė.
Šį kartą aš sulėtinsiu,
Nes manau, kad tai gali būti daugiau,
Dalykas, kurio mes ieškome.
Tik prašau nesakyk, kad mane myli,
Nes galiu neatsakyti atgal.
Tai nereiškia, kad mano širdis sustoja šokinėjus, kai tu taip žiūri į mane.
Nėra dėl ko jaudintis, kai tu tiesiog matai tai kur mes esame
Tik prašau nesakyk, kad mane myli,
Nes galiu neatsakyti atgal.
Tik prašau nesakyk, kad mane myli,
Nes galiu neatsakyti atgal.
Tai nereiškia, kad mano širdis sustoja šokinėjus, kai tu taip žiūri į mane.
Nėra dėl ko jaudintis, kai tu tiesiog matai tai kur mes esame
Tik prašau nesakyk, kad mane myli,
Nes galiu neatsakyti atgal.
Tik prašau nesakyk, kad mane myli,
Nes galiu neatsakyti atgal.