Ну и пусть [Nu i pust] [Lithuanian translation]

Lašai-paukščiai, susidauždami, būgnyja į langą

Piešdami drėgną eilutę.

Man jau laikas su tavim atsisveikinti kaip neprasmiškame kine,

Bet kažkodėl gi negaliu

Pamiršti tavo švelnias rankas, paleisti tavo lūpas,

Paskubėti, sutrumpinti atstumą išsiskyrimo;

Ant stiklo jam „lietų“ nupiešk.

Na ir tebūnie aš tau išsiskyrimas ir liūdesys,

Tavo švelni nuobodybė, tegu

Aš tavęs niekada nesulauksiu.

Na ir tebūnie be tavęs aušroje nubusiu

Savo ašarų nepastebėjusi, tebūnie,

Mano mano gyvenime tu - vėjas, praskriejai, nepastebėjai.

Manęs nepastebėjai.

Tyla pasakys liūdesiui pamirštą motyvą,

Savo nusiminusias natas.

Aš laukiau tavęs ir laukiu, jau iš anksto atleidus.

Na paaiškink gi, už ką tu

Ištirpdei bučiniais širdį,

Pabudinai mano sielą vieniša meile.

Atverk gi vos vos savo dureles,

Tebūnie apgaulingai, bet pašauk.

Na ir tebūnie aš tau išsiskyrimas ir liūdesys,

Tavo švelni nuobodybė, tegu

Aš tavęs niekada nesulauksiu.

Na ir tebūnie be tavęs aušroje nubusiu

Savo ašarų nepastebėjusi, tebūnie,

Mano mano gyvenime tu - vėjas, praskriejai, nepastebėjai.

Manęs nepastebėjai...