Kadais buvau aš lunatikas iš tų maloningųjų laikų
Buvau prislėgtas sielvarto ir visų tų neramių naktų
Mano širdis kraujavo gėla dėl tavęs, tavęs nematant
Ech, bet dabar…
(Man nebereikia blaškytis be tikslo po namus, vis švilpaujant melodijas tų kankinamai virkdančių dainų)
Daugiau nebus jokių “Aš tave myliu”
Žodžiai apleidžia mane
Jokių daugiau “Aš tave myliu”
Mano išgyvenimams juose jau per ankšta
(Teliko mylimojo žodžiai, pavirtę tom pabaisom)
Kadaise naktim mano kambary gyveno demonai
Troškimai, neviltis, svajonės - tiek daug pabaisų
Ak, bet dabar…
(Man nebereikia blaškytis be tikslo po namus, vis švilpaujant melodijas tų kankinamai virkdančių dainų)
Daugiau nebus jokių “Aš tave myliu”
Žodžiai apleidžia mane
Jokių daugiau “Aš tave myliu”
Žodžiai palieka mane vieną tyloje
Jokių daugiau “Aš tave myliu”
Mano išgyvenimams juose jau per ankšta
Jos buvo tokios pamišusios
Besiartindamos prie manęs
Žinai ką, mamyte?
Visos buvo tokios pamišusios
Pabaisos – tai pamišimas
Jų pilna lauke visur
Jokių daugiau “Aš tave myliu”
Žodžiai apleidžia mane
Jokių daugiau “Aš tave myliu”
Žodžiai palieka mane vieną tyloje
Jokių daugiau “Aš tave myliu”
Mano išgyvenimams juose jau per ankšta
Tikrai per ankšta