Niepewność [Lithuanian translation]

Kai nėr tavęs, nei raudu, nei vaitoju,

Kai tu greta, išsilaikau ant kojų:

Bet kai ilgai tavęs nesutinku,

Kažko taip liūdna daros ir nyku,

Ir apima mįslingas netikrumas:

Ar meilė tai ? Ar šiaip sau draugiškumas ?

Kada tavęs nelieka čia nė aido,

Aš negaliu atkurti tavo veido;

Tačiau jaučiu, kad jis kažkur čia pat

Šalia manęs ir dar arčiau gal net.

Ir vėl tasai vylingas netikrumas:

Ar meilė tai ? Ar šiaip tik draugiškumas ?

Kentėjau ? Taip. Bet negalvojau, rodos,

Ateit, ieškot tam ilgesy paguodos.

Einu be tikslo, taip sau, tik jaučiu,

Kad aš jau čia, ties tuo pačiu slenksčiu.

Užeinant - vėl vylingas netikrumas:

Kas atvedė cia ? Meilė ? Draugiškumas ?

As dėl tavęs gyvybę atiduočiau,

I pragarą aš ant bet ko nujočiau,

Ir nors dar to tikrumo nematau,

Bet širdimi siunčiu ramybę tau.

Ir vėl tasai lemtingas netikrumas:

Ar mėile tai ? Ar vien tik draugiškumas ?

Kai ranką tu man padedi ant delno,

Kažkur giliai jaučiu ramumą švelnų,

Tokį, kad, rods, užmigčiau amžinai,

Tačiau širdis - pažadina jinai,

Jinai, o gal vylingas netikrumas:

Gal meilė ir yra tas draugiškumas ?

Kai dainą šią sudėti man parūpo,

Dausų dvasia nejudino man lūpų;

Net keista man, nesuprantu kažkur:

Iš kur tos mintys ? Rimai tie iš kur ?

Ir pabaigoj - lemtingas netikrumas:

Kuždėjo meilė tai ? Ar draugiškumas ?