(Kalafas, nepažįstamasis princas)
Tenemiega nieks! Tenemiega nieks! Ir tu taip pat, Princese,
savo šaltojoje menėj
žvelki į žvaigždes,
drebančias iš meilės ir iš vilties...
Bet paslaptis mana giliai many,
niekas mano vardo neatmins!
Ne, ne, tik tavo lūpom tarsiu jį,
Kai atsiras danguj šviesa!
Ir mano bučinys nutrauks tą tylą,
dėlei kurios tu mano.
(Choras: moterų balsai)
Jo vardo niekas neatmins...
Turėsim mes visi numirt. numirt!
(Kalafas, nežinomasis princas)
Nušvisk, naktie! Išnykit, žvaigždės!
Išnykit, žvaigždės! Sulig aušra, laimėsiu aš!
Laimėsiu aš! Laimėsiu aš!