Tik neprisimink apie tai, kas praeis!
Tik neprisimnk, juk laikas neturi reikšmės...
Yra visa naktis iki ryto ir tegu Pasaulis palaukia.
Viską iš naujo pradėt nuo pradžių; ir visos visatos maža!
Vienas gyvenimas, viena laisvė,
Kaip vienas mūšis, trunkantis daugybė metų.
Jis atidirbo smūgius per tiek ilgų žiemų
Dabar jis suvokė - reikia tiesiog būt geresniam kitiems.
Ir greta ji, tokia graži...
Su tokiu žvilgsniu, vos naiviu, laimingu,
Ir priekyje visa naktis, jausmai iki ribos,
Už mus Dangus* ir visa, kaip norėjome...
Vienas gyvenimas - vienas šansas, ir Dangus už mus;
Ir visa naktis dviems...
Tokia ilga naktis.
Ir esame tik mes - nuoplaišom frazių,
Čia ir dabar; čia Pasaulis - Dūmas.
Tik neprisimink apie tai, kas praeis!
Tik neprisimnk, juk laikas neturi reikšmės...
Yra visa naktis iki ryto ir tegu Pasaulis palaukia.
Viską iš naujo pradėt nuo pradžių; ir visos visatos maža!
Vienas tikėjimas dviems; gyvenimas - liftas: aukštyn žemyn...
Juodraštis į pintinę ir iš naujo švarus lapas.
Ji vėl sėdės bloguose iki ryto
Ieškodama tiesos...
Barbenant lietui suka žodžius galvoje, kad suprastų
Kas nutiko tada:
Jis gi pasakė „Grįšiu, lauk manęs“,
O paskiau rodyklės, valandos, jis susitikime, kažkaip niauru...
Pabaiga pokalbio, kulka-kvaiša...
Ir tikriausiai, jis žinojo, kad viskas ne taip paprasta,
Ir šis kinas suaugusiems - kur jis jau nebegrįš...
Bet jis šypsojosi tuomet taip ramiai,
Gaila, kad gyvenimas vienas, bet jis buvo to vertas!
Vienas gyvenimas - viena skaidrė, tik nepasimesk,
Tarp dviejų ištisinių - tėra vienas gyvenimas...
Ir visas gyvenimas akimirksniu: sudegt ir negaila...
Tik vienas gyvenimas - esam tik mes!
Tik neprisimink apie tai, kas praeis!
Tik neprisimnk, juk laikas neturi reikšmės...
Yra visa naktis iki ryto ir tegu Pasaulis palaukia.
Viską iš naujo pradėt nuo pradžių; ir visos visatos maža!
Tik neprisimink apie tai, kas praeis!
Tik neprisimnk, juk laikas neturi reikšmės...
Yra visa naktis iki ryto ir tegu Pasaulis palaukia.
Viską iš naujo pradėt nuo pradžių; ir visos visatos maža!