Pried.
O tavo akys tą naktį pažvelgė į mane,
Tavo vardą aš šaukiu, atsiverk, prašau tavęs.
Per šį miestą lekiu, nestabdykite manęs,
Einu tiesiai prie jos ir neapsisuku.
Kai tu viena, paskambink, kai tu viena
Už pusvalandžio aš čia, ateinu.
Daug labiau nei įprastai, dėl tavęs susisukusi mano galva,
Per visą miestą pralekiu per raudoną.
Todėl duok, duok, duok man naktį truputį laiko
Klausiu: „Ar tu manęs nori? Ko su manim norėtum?“
Tiesiog duok, duok gazo, atrodo, kad norėtum greičiau,
Juk mus vejasi, o širdis daužosi kaip pašėlusi.
O tavo akys tą naktį pažvelgė į mane
Tavo vardą aš šaukiu, atsiverk, prašau tavęs
Per šį miestą lekiu, nestabdykite manęs,
Einu tiesiai prie jos ir neapsisuku.
Raudona suknelė nukritusi ant kojų...
Žinau, kad vakar tu ją matavaisi...
Žvilgsniu šaukia mane ir aš viską metu
Ir viskas nutiko be dūsavimų ir pokalbių...
Šitas miestas yra greitas, kiekvienas turi trūkumų,
Savuosius aš mainau į tavo gerąsias savybes.
Tavo oda gydo mano žaizdas,
O mano šaltos akys čia, kad tave apsaugotų...
O tavo akys tą naktį pažvelgė į mane
Tavo vardą aš šaukiu, atsiverk, prašau tavęs
Per šį miestą lekiu, nestabdykite manęs,
Einu tiesiai prie jos ir neapsisuku.
Ne, nestabdyk, kol važiuoju,
Šaukia mane naktys, kurias su tavim praleisiu.
Ne, ir nesam mes tokie blogi,
Bučiuok mane savo lūpom.
O tavo akys tą naktį...
Tavo vardą aš šaukiu...
Per šį miestą lekiu, nestabdykite manęs,
Einu tiesiai prie jos ir neapsisuku.