Na ko tu broleli nutylai... Įžeidimu užlieta krūtinė
Ir gali nerūkyti, negert, kale nesinori gyventi,
Dovanojau jai tiek gero, dėjau į ją tiek pinigų,
Tu manei tik tu ir ji ir ramiai tvarkei reikalus.
Kiek prarastų dienų, žinoma, galbūt, bet tik ne su ja,
Kiek prarastų metų, įsižeidimas pradegina krūtinę iki skausmo stipriausio.
Nieko, pakentėk mėnesį kokį, aš tai ne iš pasakojimų žinau,
Kad greit tavo mylima peteliškė tavo akyse taps įprastu padaru.
Aš nutempsiu tave į mašiną jėga, aš nuvešiu tave pas draugus
Ten pirtelė, žuvis ir alus, broleli, aš tau padusti neleisiu.
Kiek pasaulyje gražių merginų, nuoširdžių, teisingų, taip, ir paprastų.
Tokia va terapija, bus dar sunkiau, bet to laikykis.
Nuo o kartais liūdna, kad gyvenime būna daug neteisingų dalykų,
Tuos, kurie į mus kojas valosi, kaip nekeista mes mylime dar stipriau.
Tu bandysi ištrūkti ir bėgti pas ją, aš tave tvirtai surišiu,
Tu ja tiek metų pasitikėjai be reikalo, dabar, broleli, pasitikėk manim.
Kiek su tavim aplankysim šalių, kiek su tavim uždirbsim mergų,
Kiek su tavim išmėginsim mergų: azijiečių, metisčių, mulačių.
Dabar tu žinai, ko iš jų laukti, nebepapulsi į tas letenas,
Tu žinai, gyvenime yra tik motina, tik ji mylės tave stiprų ir silpną.
Žinoma, ta kalė atšliauš ir labai greitai, ir nuo pradžių apgaudinės,
Ji prisidulkino su savo futbolininku, dabar jai norisi stabilumo, norisi valgyti.
Tu pažiūrėk, brolau, koks saulėlydis ir visa kita, brolau, toks menkniekis.
Seniuk, įsipilk kem(40) laipsnių į stiklinę, kad negalvotum ką su savimi daryti.
Aš nutempsiu tave į mašiną jėga, aš nuvešiu tave pas draugus
Ten pirtelė, žuvis ir alus, broleli, aš tau padusti neleisiu.
Kiek pasaulyje gražių merginų, nuoširdžių, teisingų, taip, ir paprastų.
Tokia va terapija, toks va žiaurus gyvenimas.