Ranka dreba ir vėjas į sielą nuvija sidabrą,
Bet aš tavęs jau nebegirdžiu, tačiau matau kas įvyko;
Tu žinai daugiau, nei aš žinau.
Su manimi būna ši baimė.
Tau iš anksto atleidžiu savižudybę akyse.
Man sunku kalbėt, bet kam tylėt?
Nežinau ką pasakyti, pažadėsiu.
Man sunku kalbėt, bet kam tylėt?
Aš viską tau iš anksto atleidžiu.
Man sunku kalbėt, bet tuštuma
Ir oras plėšo pažadus.
Man sunku kalbėt, aš viską suprasiu,
Aš tau viską iš anksto atleidžiu.
Mes patyrėme daugiaspalviškumą, atspaudus ant sienos.
Aš maniau, mums prisisapnavo šviesoje, tačiau tai buvo ne sapne.
Ir lūpos tiki begalybe, ir kažkur šalia ryški šviesa.
Bet laidais per viltį ir 220V man atsakymas.
Man sunku kalbėt, bet kam tylėt?
Nežinau ką pasakyti, pažadėsiu.
Man sunku kalbėt, bet kam tylėt?
Aš viską tau iš anksto atleidžiu.
Man sunku kalbėt, bet tuštuma
Ir oras plėšo pažadus.
Man sunku kalbėt, aš viską suprasiu,
Aš tau viską iš anksto atleidžiu.
Man sunku kalbėt, bet kam tylėt?
Nežinau ką pasakyti, pažadėsiu.
Man sunku kalbėt, bet kam tylėt?
Aš viską tau iš anksto atleidžiu.
Atleidžiu...Atleidžiu...