Kai saulė paduoda ranką horizontui
Kuomet tamsa išjungia minios skardenimą
Ir aplanko nuovargis, kuris nepalieka manęs
Lyg šešėlis to, kas vis dar yra mano
Ilgiuosi Tavęs
Tavo žvilgsniuose
Ir toje šypsenoje, truputėlį pasąmoningoje
Tuose tikėtinuose Tavo pasiteisinimuose
Esi tas gumulas, kurį jaučiu gerklėje, kuris nepranyksta
Ir Tu, ir Tu
Ilgiuosi Tavęs, ilgiuosi Tavęs
Galiu apsimesti, kad man viskas gerai, bet aš ilgiuosi Tavęs
Dabar suprantu, ką reiškia
Būti šalia Tavęs prieš užmiegant
Tačiau vietoje to vaikštau basomis pėdomis savo sieloje
Ilgiuosi Tavęs ir galėčiau
Ieškoti kitos moters, bet apkvailinčiau save
Esi nesibaigiantis mano apgailestavimas
Mano rytmečių šaltis
Kuomet žiūriu aplink
Ir jaučiu, kad ilgiuosi Tavęs...
Dabar, kai galiu duoti truputėlį daugiau
Ir Tu, ir Tu
Ilgiuosi Tavęs ir galėčiau
Turėti kitą moterį, bet apkvailinčiau save
Esi nesibaigiantis mano apgailestavimas
Mano rytmečių šaltis
Kuomet žiūriu aplink
Ir jaučiu, kad ilgiuosi Tavęs