Tik sausi lapai nukritę ant knygos
Pasakyk, jog tu...tu toli
Ir tu nežinai kaip dega
Ir tu nežinai kaip skauda
Tavęs nėra...kurgi tu?
Aš nepamenu nuo kada esu čia
Tikėdama, jog sugrąžinsi man gyvenimui
Kokia prasmę turi laikas, jeigu mes ne kartu
Meilei būtini du!
Tik sausi lapai nukritę ant knygos
Pasakyk, jog tu...tu toli.
Tu nežinai kaip dega
Tu nežinai kaip skauda
Tavęs nėra...kurgi tu?
Aš ilgiuosi, ilgiuosi, ilgiuosi, ilgiuosi
Aš ilgiuosi, ilgiuosi, ilgiuosi, ilgiuosi
Aš ilgiuosi, ilgiuosi, ilgiuosi, ilgiuosi
Aš taip ilgiuosi mūsų kartais
Aš ilgiuosi, ilgiuosi, ilgiuosi, ilgiuosi
Nes tave praradau dėl savo kaltės.
Su ištiestomis rankomis ir užmerktomis akimis
Ėjau link tavęs žinodama, jog tu mane sugausi.
Sakydavai, jog esu oras, kuriuo tu kvėpuoji
Negaliu daugiau gyventi prisiminimais!
Tik sausi lapai nukritę ant knygos
Pasakyk, jog tu...tu toli.
Tu nežinai kaip dega
Tu nežinai kaip skauda
Tavęs nėra...kurgi tu?
Aš ilgiuosi, ilgiuosi, ilgiuosi, ilgiuosi
Aš taip ilgiuosi mūsų kartais
Aš ilgiuosi, ilgiuosi, ilgiuosi, ilgiuosi
Nes tave praradau dėl savo kaltės.
Aš taip ilgiuosi mūsų kartais
Aš taip ilgiuosi mūsų kartais
Aš ilgiuosi, ilgiuosi, ilgiuosi, ilgiuosi
Aš taip ilgiuosi mūsų kartais
Aš ilgiuosi, ilgiuosi, ilgiuosi, ilgiuosi
Nes tave praradau dėl savo kaltės.
Aš ilgiuosi, ilgiuosi, ilgiuosi, ilgiuosi
Aš taip ilgiuosi mūsų kartais
Aš ilgiuosi, ilgiuosi, ilgiuosi, ilgiuosi
Nes tave praradau dėl savo kaltės.