Место, где свет [Mesto, gde svet] [Lithuanian translation]

Šitas miestas užstrigo mele,

Tarsi „Čeliuskinas“ leduose,

Nugrimzdęs pragaran

Ir dalinai pakilęs iš pragaro.

Mes užaugom visi

Su tais pačiais vadovėliais,

Būtent todėl nieko niekam

Aiškinti nebereikia.

Tad kodėl mes vis šaukiam ne laiku

Ir tylim ne apie tai,

Manom, kad viskas svetima,

Ir einam, kaip poniai, ratu?

Sere, jūs nesupratot manęs,

Nesiprašau prie jūsų stalo.

Man tik atrodė,

Kad turim apie ką pasikalbėti.

Vieta, kur šviesa,

Buvo taip arti,

Jog galėjau paliesti ranka.

Bet kas aš esu,

Kad nutraukčiau

Krištolo giją,

Neišsaugočiau jos.

Praėjo tiek metų

Ir mūsų jau nebėra,

Ten, kur šviesa.

Šitas miestas užstrigo tarp sezonų,

Tarsi žuvis tinkle.

Visos rodyklės rodo nulį,

Nei daugiau, nei mažiau.

Mes beveik išmokome juoktis,

Bet kaip bepažiūrėsi,

Kažkas pasikeitė akyse

Kažkada paslaptingomis buvusių moterų.

Nori, paseksiu tau pasaką

Apie piktą pūgą,

Tropinį karštį,

Poliarinę audrą.

Mis, jūs nesupratot manęs,

Nesiprašau į jūsų lovą,

Man tik atrodė,

Jog turim apie ką pasikalbėti.

Vieta, kur šviesa,

Buvo taip arti,

Jog galėjau paliesti ranka.

Bet kas aš esu,

Kad nutraukčiau

Krištolo giją,

Neišsaugočiau jos.

Praėjo tiek metų

Ir mūsų jau nebėra,

Ten, kur šviesa.

Niekas nėra man įstatymas,

Pats sau aš ne įstatymas,

Pasitikiu tik kairiąja ranka,

Ir piešiu maršrutus.

Na o tas, kuris įstatymas –

Nelabai jis prisimena mus.

O ir mes prisimenam jį tik bėdoje arba be jokio reikalo.

Kas galėtų atrodyti dar paprasčiau,

Štai dievas, štai kraštas.

Ko gi vėl žiūri

Baimingai į tuščią dangų.

Lorde, jūs nesupratot manęs,

Nesiprašau į jūsų rūmus.

Man tik atrodė,

Jog turim apie ką pasikalbėti.

Vieta, kur šviesa,

Buvo taip arti,

Jog galėjau paliesti ranka.

Bet kas aš esu,

Kad nutraukčiau

Krištolo giją,

Neišsaugočiau jos.

Praėjo tiek metų

Ir mūsų seniai nebėra

Ten, kur šviesa.