Mūsų gyvenime visko būna:
Ir po saule ledas netirpsta,
Ir šiluma žiema sutinka;
Lyja gruodį.
Mylim ar ne - nežinom,
Mes kartais žaidžiame meilę,
O, kai ją prarandam,
„Toks jau tas likimas“, - sakom.
Levanda, kalnų levanda...
Mūsų susitikimų mėlynosios gėlės.
Levanda, kalnų levanda...
Kiek metų praėjo, bet prisimenam, aš ir tu.
Vasara mums šilumą dovanojo.
Žuvėdra sklandė virš bangų.
Tiktai mums mėnulis švietė,
Mums dviems šioj Žemėj.
Bet kur visa tai dingo?
Nebuvo ir nėra atsakymo.
Ir dabar, kaip dvi planetos,
Mes nutolę viens nuo kito.
Levanda, kalnų levanda...
Mūsų susitikimų mėlynosios gėlės.
Levanda, kalnų levanda...
Kiek metų praėjo, bet prisimenam, aš ir tu.