Pradžioje nebuvo beveik nieko
Mažas taškas kurį matei tolyje
Vos, tamsoje
Kaip saulė sėjanti šešėlius
Aš pripažįstu, nejaučiau to artėjant
Tavo šypsenos šviesumas
Savo brangenybių dėžutėjė, savo brangenybių dėžutėje
Pradžioje tai buvo taip gražu:
Tu ateini, tu tempi mano naštą
Jaučiuos lengvesnė
Kaip paleistas kalinys
Kurio pavasariai atiduoti
Kurio žiemos atimtos
Ir kuris tiki, kuris tiki.
Aš tiesiog galėjau eiti
Aš sudeginta tavo rankose iki pelenų
Jeigu spausi nieko neliks
Aš galėjau tikėti faktais
Vietoj galvojant apie pasakas
Stipriau tave laikant, nieko nebedarai
Kritimas yra lėtas, lėtas, lėtas, lėtas
Ir tu man vaidenies, vaidenies, vaidenies, vaidenies
Ir matau visus momentus su tavimi
Per savo naktis lėtai, lėtai, lėtai, lėtai
Niekas nedainuoja, dainuoja dainuoja
Nuo tavo balso
Jis dainuoja per toli nuo manes
Toli nuo manęs
Pradžioje tai buvo tik sutapimai
Kartais pareidavai per vėlai
Sakai, kad tampu pikta
Neturėčiau kelti sambrūzdžio
Būna kad kūno pulsas
Tave nuveda į kitas vietas
Ir ten nieko, ten nieko.
Aš galėjau tiesiog eiti
Dingti, ieškant geresnių rytojų
Be noro, mane laikai
Aš galėjau tikėti faktais
Tu laimėjai, štai tavo trofėjus.
Mano ašaros pagaliau iškrito, veltui
Kritimas yra lėtas, lėtas, lėtas, lėtas
Ir tu man vaidenies, vaidenies, vaidenies, vaidenies
Ir matau visus momentus su tavimi
Per savo naktis lėtai, lėtai, lėtai, lėtai
Niekas nedainuoja, dainuoja dainuoja
Nuo tavo balso
Jis dainuoja per toli nuo manes
Toli nuo tavęs
Kritimas yra lėtas, lėtas, lėtas, lėtas
Ir tu man vaidenies, vaidenies, vaidenies, vaidenies
Ir matau visus momentus su tavimi
Kritimas yra lėtas, lėtas, lėtas, lėtas
Ir tu man vaidenies, vaidenies, vaidenies, vaidenies
Ir matau visus momentus su tavimi
Per savo naktis lėtai, lėtai, lėtai, lėtai
Niekas nedainuoja, dainuoja dainuoja
Nuo tavo balso
Jis dainuoja per toli nuo manęs
Ir nuo tavęs
Kritimas yra lėtas, lėtas, lėtas, lėtas
Kritimas yra lėtas, lėtas, lėtas, lėtas
Ir tu man vaidenies, vaidenies, vaidenies, vaidenies
Ir matau visus momentus su tavimi.