Užsistovėjo mano traukinys depe.
Ir vėl aš išvažiuoju. Laikas...
Ant slenksčio vėjas laukė manęs.
Ant slenksčio ruduo – mano brolis*.
Po raudonai geltonų dienų
Prasidės ir pasibaigs žiema.
Kartėli tu mano dėl proto,**
Neliūdėk, žvelk linksmiau.
Ir aš grįšiu namo
Su skydu, o galbūt ant skydo,
Sidabre, o galbūt skurde,
Bet, kiek įmanoma, greičiau.
Papasakok man apie tuos, kurie pavargo
Nuo negailestingų gatvės dramų
Ir apie šventyklą iš sudaužytų širdžių
Ir apie tuos, kurie lanko šią šventyklą.
Po raudonai geltonų dienų
Prasidės ir pasibaigs žiema.
Kartėli tu mano dėl proto,**
Neliūdėk, žvelk linksmiau.
Ir aš grįšiu namo
Su skydu, o galbūt ant skydo,
Sidabre, o galbūt skurde,
Bet, kiek įmanoma, greičiau.
O aš sapnavau: pasaulį valdo meilė,
O aš sapnavau: pasaulį valdo svajonė.
Ir virš viso to nuostabiai šviečia žvaigždė,
Aš atsibudau ir supratau – bėda...
Po raudonai geltonų dienų
Prasidės ir pasibaigs žiema.
Kartėli tu mano dėl proto,**
Neliūdėk, žvelk linksmiau.
Ir aš grįšiu namo
Su skydu, o galbūt ant skydo,
Sidabre, o galbūt skurde,
Bet, kiek įmanoma, greičiau.