Atsiradai mano gyvenime, ir patikėk, tai pajutau
Bandžiau elgtis ramiai, bet tu tokia karšta, kad ištirpau
Aš tiesiai tarp plyšių kritau; dabar sugrįžti bandau
Prieš pasibaigiant ramumai, stengisiuosi duoti ką galėsiu
Ir nieks manęs nesustabdys, tiktai dievas, jei norės to
Manau jog vėl mano eilė, laimėt ar išmokti
Nebedvėjosiu aš daugiau, nes tai
Negali laukt, aš tavo
Atverk savo mintis ir suprasi mane
Atskleisk savo planus ir, velnias, tu laisva
Pažvelk į savo širdį ir rasi meilę, meilę, meilę, meilę
Klausyk to momento muzikos kai žmonės šoka ir dainuoja
Mes visi juk kaip šeima
Ir tai mūsų dievo duota teisė būti my-li-miems visų
Tai nebedvėjosiu aš daugiau, nes tai
Negali laukt, aš tikras tuom
Nėreik visko komplikuot: laiko nedaug
O tai mūsų lemtis, aš tavo
Na ateik arčiau mieloji
Ir pakramtysiu tavo ausį
Per daug laiko leidau prieš veidrodį kai liežuvį apžiūrinėjau
Ir, kad matyt aiškiau, vėl atgal atsitraukinėjau
Bet tik stiklą aprasojau, tai nusipiešiau veidą ir nusikvatojau
Ką bandau tuo pasakyt tai, kad nėra geresnės priežasties
Atsikratyt visos tuštybės ir gyvent vien su metų laikais
O tai ir bandome daryt, mūsų vardas tai mūsų vertybė
Bet nebedvėjosiu aš daugiau, nes tai
Negali laukt, aš tikras tuom
Atverk savo mintis ir suprasi mane
Atskleisk savo planus ir, velnias, tu laisva
Pažvelk į savo širdį ir pamatysi jog dangus tavo
Tai prašau: tiktai nereikia,
Nėreik visko komplikuot, laiko tiek nedaug
O tai, o tai mūsų lemtis, aš tavo!