Sėdžiu tarp keturių sienų plačiai atsimerkęs, tikėdamas kad tu mane pakviesi
Tai žiaurius egzistavimas tarsi nėra prasmės tikėti
Mažutė, mažutė, jaučiuosi išprotėjąs
Nemiegu, kiekvieną naktį ir dieną
Duok man bent kažką, oh, bet tu nieko nesakai
Kas man darosi?
Aš nenoriu gyventi amžinai, nes aš žinau, kad gyvenu veltu
Ir aš nenoriu būti, bet kur
Aš tiesiog noriu išlaikyti tavo skambutį, kol grįši namo
Aš tiesiog noriu išlaikyti tavo skambutį, kol grįši namo
Aš tiesiog noriu išlaikyti tavo skambutį, kol grįši namo
Sėdžiu plačiai atmerkęs akys, mano galvoje sukasi vieną mintis
Svarstau , ar aš išvengčiau kulkos ar tik prarasčiau sako gyvenimo meilę, oh
Mažutė, mažutė, jaučiuosi išprotėjąs
Nemiegu, kiekvieną naktį ir dieną
Aš tau kažką daviau, bet tu man nieko
Kas man darosi?
Aš nenoriu gyventi amžinai, nes aš žinau, kad gyvenu veltu
Ir aš nenoriu būti (būti,mažuti) betkur (betkur)
Aš tiesiog noriu išlaikyti tavo skambutį, kol grįši namo
Aš tiesiog noriu išlaikyti tavo skambutį, kol grįši namo
Aš tiesiog noriu išlaikyti tavo skambutį, kol grįši namo
Aš atrodžiau liūdna, net gražiausiuose vietose
Mažutė, mažutė, jaučiuosi išprotėjąs
Matau tavo veidą visuose tuščiuose veiduose
Nemiegu, kiekvieną naktį ir dieną
Aš atrodžiau liūdna, net gražiausiuose vietose
Duok man bent kažką, oh, bet tu nieko nesakai
Dabar aš esu taksi, sakau jam kur tu gyveni
Kas man darosi?
Aš nenoriu gyventi amžinai, nes aš žinau, kad gyvenu veltu
Ir aš nenoriu būti, bet kur
Aš tiesiog noriu išlaikyti tavo skambutį, kol grįši namo
Aš tiesiog noriu išlaikyti tavo skambutį, kol grįši namo
Aš tiesiog noriu išlaikyti tavo skambutį, kol grįši namo
Aš tiesiog noriu išlaikyti tavo skambutį, kol grįši namo
Aš tiesiog noriu išlaikyti tavo skambutį, kol grįši namo
Aš tiesiog noriu išlaikyti tavo skambutį, kol grįši namo
Kol tu griši namo