Žmonija,
Viso gero (vok.)
Jau laikas pasakyt sudie
Šventė baigėsi
Kai juokas miršta,
Angelas verkia.
Žmonija,
Viso gero (pr.) tavo beprotybei
Pardavei savo sielą, kad pamaitintum savo tuštybę.
Fantazijas ir melą.
Tu – lašas lietuje,
Tik skaičius, bet ne vardas.
Bet tu to nematai,
Ir netiki.
Tačiau, galų gale,
Tu – tik adata šieno kupetoje,
Tu pasirašei ir patvirtinai tai antspaudu,
O dabar tau teks gyventi su tuo.
Žmonija,
Žmonija,
Sudie...
Sudie...
Laikykis savo,
Sudie, bičiuli (isp.), tai kaina, kurią teks sumokėti
Už egoistišką žaidimą, kurį žaidei.
Tavo sukurtas pasaulis
Sugriuvo.
Tu – lašas lietuje,
Tik skaičius, bet ne vardas.
Bet tu to nematai,
Ir netiki.
Tačiau, galų gale,
Tu – tik adata šieno kupetoje,
Tu pasirašei ir patvirtinai tai antspaudu,
O dabar tau teks gyventi su tuo.
Žmonija,
Žmonija,
Sudie...
Sudie...
Bėk ir slėpkis, dangus skęsta ugnyje.
Lik,
Kylantis vanduo paskandins tave.
Tavo akyse matau pabaigą viskam,
Ir niekas mūsų nepakeis,
Niekas neišgelbės mūsų nuo savęs.
Tu – lašas lietuje,
Tik skaičius, bet ne vardas.
Bet tu to nematai,
Ir netiki.
Tačiau, galų gale,
Tu – tik adata šieno kupetoje,
Tu pasirašei ir patvirtinai tai antspaudu,
O dabar tau teks gyventi su tuo.
Žmonija,
Žmonija,
Žmonija,
Sudie...
Sudie...
Sudie...
Sudie...