Nesakyk dievams, kad aš sukėliau painiavą,
Aš negaliu panaikinti to, kas buvo,
Verčiau bėkime į priedangą.
Kas jei aš vienintelis likęs herojus?
Geriau iššauk savo ginklą
Kartą ir visiems laikams.
Jis pasakė: „Eik ir nusišluostyk savo ašaras
Ir gyvenk taip, lyg nebūtų rytojaus, sūnau,
Ir pasakyk kitiems,
Kad eitų giedoti it kolibriai -
Geriausią himną kada girdėtą“.
Mes esame savo laikų herojai,
Bet mes šokame su demonais savo mintyse.
Mes esame savo laikų herojai,
Herojai!
Bet mes šokame su demonais savo mintyse,
Herojai!
Mes esame savo laikų herojai,
Herojai!
Bet mes šokame su demonais savo mintyse,
Herojai!
Svirpliai dainuoją dainą tau,
Nesakyk nei žodžio, nesukelk nei garso,
Tai gyvenimo kūrinys.
Aš priverčiu kirminus pavirsti drugiais,
Pabusk ir apsuk ratu šį pasaulį
Su dėkingumu.
Jis pasakė: „Aš niekada tavęs nepalikau,
Kai tu buvai paklydęs, aš sekiau tave iš paskos,
Buvau tavo atrama.
Dabar eik ir giedok tai it kolibris -
Geriausią himną kada girdėtą,
Dabar dainuokim kartu...“
Mes esame savo laikų herojai,
Herojai!
Bet mes šokame su demonais savo mintyse,
Herojai!
Mes esame herojai!
(Mes vis šokame su demonais)
(Tu galėtum būti herojumi)
Dabar eik ir giedok tai it kolibris -
Geriausią himną kada girdėtą,
Dabar dainuokim kartu...
Mes esame savo laikų herojai,
Herojai!
Bet mes šokame su demonais savo mintyse,
Herojai!
Mes esame savo laikų herojai,
Herojai!
Bet mes šokame su demonais savo mintyse,
Herojai!
Mes esame herojai!