Šiandien taip elegantiškai sninga
Sninga žemėn medžių žiedais
Panašiai mano meilė dingo
Su visais, visais pažadais
Dar tada, kai pavasaris trankės
Visom upėm grūdos ledais
Mirė meilė ant svetimo rankų
Išvadinta gražiais vardais
Kažin kam sužaliavo parkai
Korės mėnesis naktį vėlai –
O ta meilė užtroško iš karto
Kaip auksinė žuvis po stiklais
Aš prisiminiau pasakos galą
Iš knygų, skaitytų kadais
Kaip mergaitė iš baimės pabalo
Apsimainiusi aukso žiedais
O dabar elegantiškai sninga
Sninga parkuos medžių žiedais, –
Tik ta meilė netyčia dingo
Su visais ir visais apžadais