Dangus. Dangaus kūnai
Sukasi aplinkui ir verčia mane dvėjoti.
Ir jie sako, jog kažkada mūsų visata buvo tuščia jūra
Iki sidabrinė lapė ir jos gudrus bičiulis uždainavo
ir ta daina tapo pasauliu, kurį dabar žinome.
Dangus. Dangaus kūnai
Sukasi aplinkui ir verčia mane dvėjoti.
Ir jie sako, jog kažkada mūsų visata buvo juodas kiaušinis.
Iki Dievas tūnantis viduje ištrūko ir iš sulaužyto lukšto
Sukūrė pasaulį, kurį dabar žinome.
Dangus. Dangaus kūnai
Sukasi aplinkui ir verčia mane dvėjoti.
Ir jie sako, jog kažkada mūsų visata buvo nesibaigiančios pievos
Iki mūsų protėviai pabudo ir prieš vėl užmigdami,
Jie užsimanė pasaulio, kurį dabar žinome.
Dangus. Dangaus kūnai
Sukasi aplinkui ir verčia mane dvėjoti.
Ir jie sako, jog kažkada mūsų visatos visai nebuvo
iki staigaus sprogimo ir tada atsirado šviesa, atsirado garsas, atsirado materija
Ir visa tai tapo pasauliu kurį dabar žinome.
Dangus. Dangaus kūnai
Pasaulis aplink mane amžinai šoka.