Caruso [Lithuanian translation]

Čia, kur švytinti jūra

ir stipriai pučia vėjas,

vienoj senoje terasoj prie įlankos Sorento

vyras apkabino merginą

po to, kai nustojo verkti**

tada išvalė balsą ir tęsė dainuoti.

Aš tave myliu***

labai labai myliu, žinai

tarp mūsų yra ryšys,

kuris tirpdo kraują gyslose, žinai.

Matė šviesą jūros vidury,

mąstė apie naktis ten, Amerikoj,

bet tai buvo tik žvejų lempelės

ir baltas propelerio dūmas.

Jautė skausmą muzikoj,

pakilo nuo pianino.

Tačiau kai pamatė mėnulį užeinant už debesies,

jam net mirtis saldesnė rodės.

Žiūri į merginos akis,

į akis žalias kaip jūra.

Tada staiga ištryško ašara

ir jis manė nuskęsiąs.

Aš tave myliu

labai labai myliu, žinai

tarp mūsų yra ryšys,

kuris tirpdo kraują gyslose, žinai.

Lyrikos galia,

kur kiekviena drama netikra.

Kur su trupučiu grimo ir mimika

gali tapti kitu

Tačiau dvi akys, kurios tave stebi

tokios artimos ir tikros,

tave verčia prarasti žodžius,

pasimesti mintyse.

Taip tampa viskas maža

taip pat ir naktys ten, Amerikoje

tu atsistoji prieš savo gyvenimą ir jį matai

kaip propelerio dūmą...

A, taip, tai - gyvybė, kuri jau baigiasi

bet jis apie tai daug negalvojo.

Pakako, jog jautėsi laimingas,

ir pratęsė savo dainą.

Aš tave myliu

labai labai myliu, žinai

tarp mūsų yra ryšys,

kuris tirpdo kraują gyslose, žinai.