Ratas pasikartojo
Sprogimams išsiveržus danguje;
Visa, ko man reikėjo,
Buvo vienintelis daiktas, kurio aš negalėjau surast.
Ir tu buvai ten, prie posūkio,
Laukdama, kad leistum man sužinot...
Mes statome tai,
Kad sugriautume pasitraukę.
Mes statome tai,
Kad sudegintume.
Mes negalim sulaukti,
Kol sudeginsime tai ligi žemės.
Spalvos susiduria
Liepsnoms užlipus ligi debesų.
Aš norėjau pataisyti tai,
Bet...
Negalėjau sustoti nesugriovęs tai.
Ir tu buvai pagauta prie posūkio,
Sugauta liepsnojančioj žaroj;
Ir aš buvau ten, prie posūkio,
Laukdamas, kad leisčiau tau sužinot.
Mes statome tai,
Kad sugriautume pasitraukę.
Mes statome tai,
Kad sudegintume.
Mes negalim sulaukti,
Kol sudeginsime tai ligi žemės.
Tu tarei man „taip“,
Tu laikei mane aukštai
Ir aš tikėjau, kada tu ištarei tą melą.
Aš vaidinau kareivį,
Tu vaidinai karalių
Ir parbloškei mane, kuomet aš bučiavau tą žiedą.
Tu teisingai praradai [teisę]
Laikyti tą karūną.
Aš pastačiau tave aukštyn, bet tu nuvylei mane,
Tad, kuomet tu krisi,
Ateis mano eilė
Ir vėsuosiu liepsnas taviesiems gaisrams degant.
Ir tu buvai ten, prie posūkio,
Laukdama, kad leistum man sužinot...
Mes statome tai,
Kad sugriautume pasitraukę.
Mes statome tai,
Kad sudegintume.
Mes negalim sulaukti,
Kol sudeginsime tai ligi žemės.
Kuomet tu krisi,
Ateis mano eilė
Ir vėduosiu liepsnas taviesiems gaisrams degant.
Mes negalim sulaukti,
Kol sudeginsime tai ligi žemės.