재연 [An Encore] [jaeyeon] [Lithuanian translation]

Kaip plintantys dažai

Viskas tampa vis aiškiau kiekvieną dieną

Atrodo, kad laikas eina atgal

Dalykai dar aiškesni

Kai pereinu prisiminimų jūrą

Galvojau galėsiu pamiršti

Bet dabar atsisakiau nenaudingą tikėjimą ir viltį

Tylos atgarsiai

(Užrakinti viduje)

Mano išdžiūve lūpos

(Užpildyta viduje)

Kad ir kokia ilga mūsų istorija buvo

Mūsų pasisveikinimas buvo tuščias

Atrumas privertė mus galvoti, kad tai bus amžina

Mūsų meilė išnyko kaip mėnulis

Su žiauriais, nuodingais žodžiais kurių nenorėjom sakyti

Mes vienas kitą įskaudinom

Savo tankiai sudėtame nepasitenkinime

Mūsų meilė nuvyto kaip gėlė

Mes nežinojom kokie svarbūs esam vienas kitam

Mūsų vienišas sezonas išnyko

Laikas eina taip greitai

Visi keičiasi

Bet yra dalykas kuris nesikeičia

Viskas darosi dar aiškiau

Keistos klajonės

(Keisos kelionės)

Pabaigoje ilgų klajonių

(Pabaigoje kelio)

Aš iškvepiu paskutinį kartą

Mano išvados yra vienas žmogus

Atrumas privertė mus galvoti, kad tai bus amžina

Mūsų meilė išnyko kaip mėnulis

Su žiauriais, nuodingais žodžiais kurių nenorėjom sakyti

Mes vienas kitą įskaudinom

Savo tankiai sudėtame nepasitenkinime

Mūsų meilė nuvyto kaip gėlė

Mes nežinojom kokie svarbūs esam vienas kitam

Mūsų vienišas sezonas išnyko

Aš vis dar sapnuoju

Kai tamsa praeis

Tu ir aš iš saulėtų dienų

Ir vel pasikartos

Aš klausiu savęs, bet atsakymas visada tas pats

Taip lyg būčiau pasiklydęs, aš ieškau tavęs

Lyg likimas kuris buvo nuspręstas dieną kai gimiau, nuo tada kai prasidėjo pasaulis

Aš atsisuku atgal, bet viskas toje pačioje vietoje

Neikime šiuo keliu, tai neteisingas atsakymas

Kaip scena su vėl pakylančia užuolaida

Kaip scena iš filmo, kuri mus privertė verkti

Kaip dvi žvaigždės kurios pagaliau yra kartu