Alisa liko užsidariusi kambaryje
Ir daugiau nebesišypsojo
Atrodė, tarytum jai nuolat ko trūko
Kad pasijustų ypatinga
Perlinių akių vaikinas tyrė
Ir nesuprato, kodėl
Taigi vieną dieną jis tarė, tiesiai jai į akis:
,,Pasakyk, ką turiu padaryti''
,,Pažvelk į padangę ir nuvyk ten
Ir parnešk gramą debesų''
Jis prie rankų prisirišo du sparnus
,,Sugrįšiu su tuo, ko nori''
Miestas sumažėjo
Jo mėlynose akyse
Ji liko bejausmė stebėti
Pro langą, viena ir su mėlynu katinu
Uh uh uh uh uh uh uh uh uh uh
Alisa vis dar nesijautė laiminga
Norėjo kažko daugiau
Perlinių akių vaikinas paklausė:
,,Ką dar galiu padaryti?''
,,Pažvelk aukščiau ir nuvyk ten
Ir parnešk gabalėlį padangės''
Jis pažvelgė į ją, pasakė: ,,Gerai,
Sugrįšiu su tuo, ko nori''
Miestas sumažėjo
Jo mėlynose akyse
Ji liko bejausmė stebėti
Pro langą, viena ir su mėlynu katinu
Uh uh uh uh uh uh uh uh uh uh
Uh uh uh uh uh uh uh uh uh uh
Alisa nusišypsojo, bet tik vieną minutę
Paskui viskas sugrįžo taip, kaip anksčiau
Visuomet pritrūksta minutės
Begalinei šypsenai
Taip gali atsitikti ir tau...
Miestas sumažėjo
Jo mėlynose akyse
,,Sudie, mano mieloji gražuole
Aš skrendu dar aukščiau į padangę''
Ji liko ten amžinai stebėti
Pro langą, viena ir su mėlynu katinu
Uh uh uh uh uh uh uh uh uh uh
Uh uh uh uh uh uh uh uh uh uh
Uh uh uh uh uh uh uh uh uh uh