Aš neatsimenu, kaip užmigau,
Nežinau, ar jau prabudus,
Čia netemsta ir nešvinta,
Ir vanduo čia visad rudas
Čia neužsuka Dievo žvilgsnis,
Nesigirdi šunų lojimo,
žodžiams čia negalioja linksniai,
Nes tyla juos numarina
Čia gali taip garsiai klykti,
Kaip kad tu darei vos gimęs,
Šaukti tol, kol imsi nykti
Kaip slogus prisiminimas
Ar atsimeni, kaip užmigai,
Ar žinai, kad jau nemiegi,
Čia nieko nėra tikrai,
Ir tu stovi vietoj, kai bėgi