11월1일 [November 1st] [Lithuanian translation]

Turėjau brangų draugą

Jaučiau jį arčiau nei savo paties kvėpavimą

Jis pripildė savo svajones fortepijono ir gitarų melodijomis, ir jis mylėjo muziką labiau nei tikrovę

O, tose praėjusiose dienose rožinė šypsena, kurią jis man siuntė nuo scenos, eidamas menkai pažįstamu keliu.

Aš vis dar pasiilgstu tų dienų, nes tada aš dar nežinojau, kad meilė ir aistra gali virsti nuodais

Atsiskyrėliškumas – tai genialumo šešėlis

Jo širdis dega ir jis vis pripildo savo stiklinę vėl ir vėl

Net kai nerimavau negalėjau nieko pasakyti, tik stebėjau kaip jis išnyksta “Paslėptam kely”

Mano nuodėmės gilesnės nei žaizdos, kurias palikai, kai išėjai, jei jos būtų lietus, mano širdyje vyrautų musonas

Aš siaubingai tavęs pasiilgau, to, kuris vaikėsi dalėlės neapčiuopiamų svajonių, sėdėdamas ant tuščios scenos krašto

Be žodžių, kad tave mylėjau ar žodžių, kad tavęs pasiilgau, žodžių, kad buvau dėkingas

Aš žiūrėjau į tave

Be žodžių kad tave mylėjau ar žodžių, kad buvau dėkingas

(Dabar) sakau, atsiprašau

Turėjau brangų draugą

Jaučiau jį arčiau nei savo paties kvėpavimą

Jis pripildė savo svajones fortepijono ir gitarų melodijomis, ir jis mylėjo muziką labiau nei tikrovę

Dainuodamas švelniai, atsakydamas tyliems tamsos kvietimams su šypsena

Jis pasitikėjo muzika savo šiurkščiu balsu ir kentė vienatvės agoniją

Mano meile, prašau lik su manimi amžiams kaip muzika, kaip lietus

Tu švytėjai kaip gatvės žibintas tamsioje alėjoje niūrioj aušroj

Tavo pavargęs balsas kupinas nusiskundimų prieš pasaulį

Tu, kuris išnykai kaip garuojantis vanduo lyginant su “Akvareliniu lietingos dienos paveikslu”

Jei tu vis dar čia, nusišypsok man

Duok man paskutinę šypseną, kad ji neišnyktų lėtai ir ilgesingai.

Be žodžių, kad tave mylėjau ar žodžių, kad tavęs pasiilgau, žodžių, kad buvau dėkingas

Aš žiūrėjau į tave

Be žodžių kad tave mylėjau ar žodžių, kad buvau dėkingas

(Dabar) sakau, atsiprašau

(Ei, atsiprašau) Kaip mažas paukštelis, paliktas dangaus, silpnai, bet amžinai plasnojantis sparnais berniuko delne

Ar mes taip gyvensim amžinai?

Kaip mažas paukštelis, paliktas dangaus, silpnai, bet amžinai plasnojantis sparnais berniuko delne

Ar mes taip gyvensim amžinai?

Be žodžių, kad tave mylėjau ar žodžių, kad tavęs pasiilgau, žodžių, kad buvau dėkingas

Aš žiūrėjau į tave

Be žodžių kad tave mylėjau ar žodžių, kad buvau dėkingas

(Dabar) sakau, atsiprašau